rypuoti

rypuoti
rypúoti, -úoja, -ãvo, ripúoti Nj, Ps; Kos51 1. intr. 99, gailiai, su žodžiais verkti, raudoti: Raudojo moterėlė, įsikirtus į trinkančias vežėčias, ir vis rypavo V.Bub. Močiutė verkė, rypavo savo vienturčio sūnelio Pžrl. Verkia rypúoja pati, vyrą pakavojus Kp. Aš nueisiu an kapelių, verksiu, rypuosiu kaipo gegutėlė LTR(Všk). Visos sesutės gražiai dainuoja, ašiai viena skurdžiai rypúoju Ul. Rauda, rypúoja, vargelius skaičiuoja Tr. Verkė vakarą mergaitė, kiaurą naktį ji ripavo Sab. Kaip paguldė ant lentelės, veidelis išbalo – visos mano sesutėlės balseliu rypãvo (d.) Pn. Siratėlė motinėlės vis rypuos, vis rypuos LTR(Slč). Našlaitėliai motinėlės vis rypuos, vis rypuos VD158. 2. intr. garbstyti mirusį raudomis: Da ir daba[r] kai kur senos moterys rypúoja prie mirusio Brž. Tetulės labai gražiai rypãvo [prie mirusiojo] Slč. Našlaitė rypuoja: „Išeik, tetulyt, ant kiemelio, pasižiūrėk, koks vėjelis pučia“ NS565. 3. intr. Jd dejuoti, verkšlenti: Kur mūsų javai, kur mūsų daržai? – ripavo Lajūnienė . Rypúok nerypãvus – vis tiek geriau nebus Upt. Jy kaip ir aš jau patale rypúoja (serga, guli dejuodama) Pnd.tr. dejuojant, verkšlenant pasakoti: Neturėjo jis įpročio skųstis, rypuoti savo vargus artimiausiems kaimynams . 4. intr., tr. dainuoti, giedoti, griežti: Mindamos šiaudus, rypavo moterys J.Avyž. Kur tik ji eina, vis rypúoja Vb. Ant veselijos rypúoja, dainuoja jauniškė J. Rypúoti yra dainuoti nemokėdamas J. Ana rypãvo, t. y. dainavo iš džiaugsmo J. Žaliam beržely gegutė kukuoja, su žirgeliu eidams, ašen taip rypuoju LMD. [Lietuviai senovėje] pūtę daudytę, ragu ripavę . Kelios bobelės prie kapo rypúoja giesmeles Kp. | Jaunimas klegėdamas būreliais traukė į paežerę, kur skardeno trieilė armonika, rypavo klarnetas .kartoti (priedainį): „E, o“ ripúok su antra ailia žemiau JD391(išnašoje). Ant to pavidalo ripúok „lioli palioli“ su antra ailia žėdnam posme žemiaus JV1089(išnašoje). 5. intr. 1 čiulbėti, giedoti, klykauti (apie paukščius): Paukščiai rypuoja dangaus platybėj . Kas ripavo, kas ten krykštė apie rudenį pernykštį S.Nėr. Gieda gaideliai, rypúoja Kp. Kukuoja rypuoja girioj gegutė LTR(Pnd). Virš galvos rypuoja virtinės gervių V.Bub. Vienišas gulbinas klykavo, rypavo sp. \ rypuoti; įrypuoti; išrypuoti; nurypuoti; parypuoti; surypuoti; užrypuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • rypuoti — rypúoti vksm. Rypãvo raudótojos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rypavimas — rypãvimas sm. (1) BŽ439, DŽ, ripãvimas (1) 1. → rypuoti 1: Iš tamsos sklido klaikus rypavimas rš. 2. rauda: Rypãvimai – senovės lietuvių liaudies dainos – raudos MuzŽ. [Jaunosios] raudojimas, ripavimas NS564(paaiškinime). 3. → rypuoti 3: Visas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rykuoti — 1 rykuoti, uoja, ãvo 1. žr. rypuoti 1: Kas šventelė gailiai rykuosi (sako motina ištekančiai dukrai) (d.) Dglš. 2. žr. rypuoti 5: Strazdas rykuoja girio[je] J. Vėversėli vyturėli, ko nečiulbi pievelėj, nerykuoji dirvelėj? LTR(Klvr). Čiulbuo[ja]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrypuoti — 1. tr. raudant išlydėti: Iš kiemų liūdna procesija išripuodavo mirusius rš. 2. intr. mokėti verkauti ištekant, išraudoti: Šita jaunoji gražiai išrypuoja Š. 3. tr., intr. išdainuoti, išgiedoti: Ji mokėjo visokių dainelių išrypuoti Skrb. 4. intr. i …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurypuoti — 1. intr. nueiti rypuojant, nudainuoti: Nurypavo ji pas ežerą rš. 2. refl. dejuojant nusibaigti, mirti: Rypavo ir nusirypãvo žmogus Jd. rypuoti; įrypuoti; išrypuoti; nurypuoti; parypuoti; surypuoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parypuoti — tr. apraudoti: Kai man dėjo į grabelį, veidelis bolavo, visi mieli kaimynėliai mane parypavo LTR(Brž). rypuoti; įrypuoti; išrypuoti; nurypuoti; parypuoti; surypuoti; užrypuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rypauti — rypauti, auja, ãvo NdŽ žr. rypuoti 5: Skraido, rypauja baltos, pilkos ir kanapėtos žuvėdros A.Vien. Rypauja mėlynplunksnis girios naujienų šauklys, niekados nenuilstantis kėkštas sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rypčioti — rypčioti, ioja, iojo žr. rypuoti 5: By kur nutūpęs kinkčioja kūltupis, norint iš vietos nežengdamas, tankiai rypčioja pasilenkdamas (d.) ž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ryruoti — ryruoti, uoja, ãvo intr. 1. girgždėti: Durys ryruoja Grv. | Krūtinėj ryruoja Grv. 2. kuo neaštriu pjauti, dzyrinti: Gaspadinė Elena pjovė žąsį balana: ne tiek pjovė, ką ryrãvo, pakol žąsis galą gavo (d.) Gs. 3. griežti, čyruoti: Čiru čiru, duok …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surypuoti — intr. 1. suraudoti, įsiraudoti: Aksomaitis gulėjo sustingęs, ir Magdė užsikniaubė ant jo, apkabino rankom, surypavo V.Bub. 2. tęsiamu balsu pasakyti: Nebijok, sumokėsiu, – surypavo jis verksmingu balsu rš. rypuoti; įrypuoti; išrypuoti; nurypuoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”